Liepos 14 d. į Pažaislio muzikos festivalį po keleto metų sugrįžta neeilinių talentų duetas – dainininkas Benjaminas Applas ir pianistas Simonas Lepperis. Apie jų parengtą programą ir požiūrį į Lied žanrą – dainininko Giedriaus Prunskaus pokalbis su spalvinguoju baritonu B. Applu, rašoma festivalio pranešime žiniasklaidai.
– Po jūsų vizito Lietuvoje prabėgo ketveri metai. Kokie posūkiai per tuos metus įvyko jūsų karjeroje? Kuo pasipildė jūsų Lied žanro bei operos pastatymų repertuaras? Ar pavyko įgyvendinti seną svajonę – sudainuoti Roberto Schumanno 35-ąjį opusą?
– Manau, didžiausias pokytis yra tai, kad kaip menininkas tapau daug laisvesnis. Žinoma, mano repertuaras ir toliau plėtėsi tiek Lied, tiek operos žanruose, tačiau kur kas svarbiau, kad aš vis labiau pasitikiu savo meniniais instinktais. Prieš gerus dvidešimt metų dainininkas buvo vertinamas visų pirma už tai, kaip gerai jis atliko kūrinį. Šiandien mums tenka atsakyti į klausimą, kodėl vieną kūrinį dedame šalia kito ir kaip tai veikia klausymosi patirtį.
Programos sudarymas savaime tapo kūrybiniu veiksmu. Ir tai labai įdomu, nes ta pati daina gali skambėti visiškai skirtingai, priklausomai nuo to, kas atliekama prieš ją ar po jos. Šių ryšių kūrimas man tapo vienu iš didžiausią pasitenkinimą teikiančių darbo aspektų. Manoji R. Schumanno „Kerner-Lieder“ („12 dainų pagal Justiną Kernerį“) interpretacija pagaliau pasiekė sceną – su didžiuliu malonumu jas atlikau keletą kartų. To tikrai buvo verta laukti, nes tai vieni gražiausių vokalinės muzikos kūrinių, kuriuos parašė R. Schumannas.
