„Viskas susiklostė ne taip“, – sako Vilniuje viešintis dienraščio „Gazeta Wyborcza“ Užsienio skyriaus vadovas Michałas Olszewskis. Jo teigimu, dabartinė Lenkijos ir Ukrainos santykių krizė nėra vieno įvykio pasekmė. Ją lėmė mėnesius besikaupusi emocinė įtampa, tiek Varšuvos, tiek Kyjivo padarytos klaidos ir politika, kurioje istorinė atmintis vis dažniau nustelbia strateginį mąstymą apie saugumą.
Dar prieš trejus metus Lenkija Ukrainai buvo tapusi Europos solidarumo simboliu ir viena svarbiausių jos sąjungininkių. Šiandien Varšuvos ir Kyjivo santykiai išgyvena didžiausią krizę nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Tiesioginiu impulsu jai tapo ginčas dėl Voluinės žudynių istorinės atminties ir Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio sprendimas atimti iš Volodymyro Zelenskio Baltojo Erelio ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybės apdovanojimą. Toks sprendimas priimtas po to, kai Ukrainos prezidentas vienai iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigadų suteikė Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) didvyrių vardą. UPA laikoma atsakinga už maždaug 100 tūkst. lenkų nužudymą 1943–1945 metais.
Didėjančios įtampos fone Gdanske surengta Ukrainos atstatymui skirta konferencija, kurioje nedalyvavo nei V. Zelenskis, nei K. Nawrockis. Apie dabartinės krizės priežastis, abiejų pusių padarytas klaidas ir Lenkijos bei Ukrainos santykių ateitį kalbamės su rašytoju, reporteriu ir dienraščio „Gazeta Wyborcza“ Užsienio skyriaus vadovu Michału Olszewskiu.
