Šių metų birželio mėn. pabaigoje Lietuvoje vėl platinamos gynybos obligacijų emisijos su iki 3 proc. siekiančiomis palūkanomis, kurios gyventojams dar kartą priminė apie investavimo į obligacijas galimybę. Vieni gynybos obligacijas vertina kaip saugesnį būdą įdarbinti santaupas ir kartu prisidėti prie šalies gynybos finansavimo, kiti jas lygina su įmonių siūlomomis obligacijomis, kurių palūkanos neretai būna kelis kartus didesnės.
Obligacijos nėra vienalytė investicija – už didesnę siūlomą grąžą dažniausiai slypi ir didesnė rizika. Todėl prieš priimant investicinį sprendimą kiekvienam gyventojui naudinga suprasti, kuo skiriasi valstybės ir įmonių obligacijos bei į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį.
Naujomis gynybos obligacijų emisijomis gyventojams siūlomos keturių skirtingų trukmių – nuo pusės metų iki trejų metų – obligacijos, už kurias mokamos 1,3–2,8 proc. metinės palūkanos. Kaip skelbė Finansų ministerija, 2024 m. pradėjus gynybos obligacijų platinimą per 40 emisijas pirkėjai iš viso jų įsigijo už 668 mln. eurų. Šiais metais žmonės, verslas ir kitos organizacijos gegužės 26 d.-birželio 8 d. įsigijo gynybos obligacijų už 85,6 mln. eurų sumą.
Tai geras įrodymas, kad pastaraisiais metais obligacijos tapo gerokai labiau matomos platesnei visuomenei nei anksčiau. Tai rodo ne tik augantį visuomenės įsitraukimą į šalies gynybos finansavimą, bet ir didėjantį gyventojų susidomėjimą pačiu investavimu.
