|00:00
Kai saulė pasiekia aukščiausią tašką, o žolynai kupini gyvybės – Kernavė tradiciškai kviečia į seniausiomis tradicijomis alsuojančią Rasos (Kupolių) šventę. Kaip ir kasmet, joje liepsnojo laužai, buvo skinami žolynai ir pinami vainikai, o linksmybės tęsėsi iki paryčių.
Kernavėje Rasos pagal archajiškus baltų papročius švenčiamos nuo 1967 m., remiantis istorijos, etnografijos ir tautosakos šaltiniais. Būtent čia gimė atgimstančios lietuvių tautinės tapatybės simbolis – šventė, išjudinusi folkloro sąjūdį, tautinę savimonę ir dvasinį pasipriešinimą.
Apeigos, burtai, senosios dainos, šokiai ir žaidimai čia atgyja ne kaip praeities aidai, bet kaip gyva, patiriama bendrystė. Rasos šventė kviečia ne stebėti, o būti jos dalimi – išjausti, pažinti ir atrasti save senųjų papročių šviesoje kartu su folkloro ansambliais ir tradicinėmis kapelomis.
Kaip jau įprasta, Kernavės miestelio alėjoje jau nuo vidurdienio šurmuliavo amatininkų, tautodailininkų ir kulinarinio paveldo puoselėtojų mugė. Vėliau linksmybės persikėlė į Kernavės archeologines vietoves piliakalniuose ir Pajautos slėnį prie Neries – ant Pilies kalno piliakalnio vyko kupoliavimas su žolininke, vainikų pynimas, žolynų burtai, folkloro ansamblių šventinė eisena Kernavės miestelio alėja ir tradiciniai apeiginiai vartai Pilies kalno papėdėje.
