Seime liko paskutinis balsavimas dėl naujos kompensavimo gyventojams tvarkos, jeigu būtų teisėtai panaudota karinė jėga, tačiau atsirastų nuostolių. Krašto apsaugos ministerija savo ruožtu skelbia ir kitą žingsnį – verslas kviečiamas kurti naują perimamąjį droną ir žada finansuoti projektą 3 milijonais eurų.
Gegužę į naftos produktų saugyklą Rėzeknėje, Latvijoje, įsirėžus dviem dronams, Latvijos teisėsauga pradėjo baudžiamąjį procesą dėl nusikaltimų valstybei. Žala padaryta, bet kas už tai atsakys? Lietuvos politikai iškėlė ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, o jeigu patiems ginantis nuo dronų būtų padaryta žala gyventojų turtui – kas turėtų atsakyti? Seimas linkęs pritarti, kad atsirastų kompensavimo mechanizmas, bet tuo atveju, jei kariuomenė teisėtai panaudotų karinę jėgą.
„Mes tokių dalykų Lietuvoje neturėjome, bet buvo kaimyninėse valstybėse ir kilo problema, kaip atsiskaityti su tais žmonėmis. Čia kilo iš poreikio, jeigu kartais būtų dronas ir numušimas, tai kad jo numušimas nesukeltų pasekmių gyventojams ir neliktų neatsiskaityta“, – sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Kariuomenės atstovai kalbėdami apie kontrabandinių balionų, dronų numušimą visada pabrėžia, kad nuolaužos gali kelti grėsmę ir gyventojams, ir jų turtui. O tai iki šiol riboja galimybes priimti sprendimą naikinti oro erdvės pažeidėjus.
