Kai sportininkai ruošiasi startui, jie žino datą ir laiką. Airijoje gyvenanti pradinių klasių mokytoja Lina Uokienė nežino nė vieno, nė kito. Birželio pradžioje planuotas plaukimas buvo atidėtas dėl nepalankių oro sąlygų, todėl penkiasdešimtmetė mokytoja dabar gyvena laukimu. Sprendimą priims ne ji, ne komanda. Sprendimą priims jūra.
Praėjusių metų rugsėjį Lina ir dar keturios lietuvės, atviro vandens plaukimo entuziastės – Roberta Jasikonytė, Diana Varanavičė, Aušra Gravauskienė ir Natalija Puzanskaja – susibūrė į komandą ir estafetėje perplaukė Lamanšo sąsiaurį, tapdamos pirmąja moterų komanda iš Lietuvos, įveikusia šį maršrutą. Sėkmė nesustabdė atkaklių lietuvių. Šiemet jos siekia ambicingesnio tikslo – perplaukti Šiaurės sąsiaurį („North Channel“), jungiantį Šiaurės Airiją ir Škotiją.
„North Channel“ siauriausioje vietoje yra apie 21 km pločio, tačiau dėl stiprių srovių plaukikams tenka įveikti didesnį atstumą – jis siekia apie 35 km. Dėl šalto vandens, neprognozuojamų oro sąlygų ir nuodingų medūzų šis maršrutas laikomas sunkiausiu iš septynių „Oceans Seven“ (prestižinių pasaulio sąsiaurių plaukimų) maršrutų, todėl neretai vadinamas atviro vandens plaukikų Everestu.
Belaukiant momento, kol jūra duos žalią signalą išplaukti, Lina Uokienė sutiko papasakoti apie kelią iki šio starto, baimę, savo santykį su vandeniu ir tai, ką reiškia laukti didžiausio iššūkio.
