Šiltu oru besimėgaujantys poilsiautojai socialiniuose tinkluose dalijasi žalios jūros vaizdais. Tiesa, jūra žydi ne visur: Smiltynės pusėje vanduo – švarus, o nuo Palangos iki Šventosios – pakeitęs spalvą. Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros docentė dr. Inga Urniežaitė LRT.lt pakomentavo, kad ankstyvas žydėjimas gali būti susijęs su klimato kaita ir prasta Baltijos jūros būkle. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nerekomenduoja maudytis žydinčiame vandenyje.
Žydėjimas reiškia intensyvų dumblių ir melsvabakterių (cianobakterijų) dauginimąsi. Tai opi problema uždaroje Baltijos jūroje, kuriai būdinga nedidelė vandens kaita. Be to, aplink jūrą vykdoma aktyvi ūkinė ir pramonės veikla.
„Mūsų Baltijos jūra yra labai jautri jūra, nedidelė, jai būdinga maža vandens kaita, aplink gyvena daug žmonių, yra daug pramonės, dirbamos žemės plotų. Iš visų upių baseinų į jūrą suteka labai daug maistinių medžiagų – azoto ir fosforo, kurie yra pagrindiniai cheminiai elementai, atsakingi už eutrofikaciją arba vandens žydėjimą“, – pasakoja dr. I. Urniežaitė.
Anot mokslininkės, žydėjimą bangomis galime matyti visą vasarą. Vietos, kur dumbliai labiau koncentruojasi, priklauso nuo vyraujančio vėjo ir vandens srovių: vienu metu žalia masė labiau nunešama į Lietuvos pusę, kitu metu – į Švedijos.
