Prisipažinsiu – sunkiai suprantu sprendimą ant Gedimino kalno statyti Apeninų vilko skulptūrą ir pristatyti ją kaip reikšmingą Vilniui skirtą simbolį. Ir kalbu ne apie meno kokybę, ne apie Lietuvos ir Italijos santykius. Kalbu apie vietą.
O būtent vieta – Gedimino kalnas nėra tiesiog dar viena miesto erdvė, kurioje galima išbandyti naujas idėjas ar simbolinius projektus. Tai vieta, susijusi su Vilniaus atsiradimu, Lietuvos valstybės pradžia ir mūsų istorine atmintimi. Todėl sprendimai, kurie čia priimami, negali būti vertinami taip pat, kaip sprendimai miesto skvere ar parke.
Todėl natūraliai kyla klausimas: ar sprendimą priėmę žmonės apskritai susimąstė, ką Vilniui reiškia Geležinis Vilkas?
Vilniaus legenda pasakoja ne apie gyvūną. Ji pasakoja apie miesto gimimą. Geležinis Vilkas yra Vilniaus simbolis lygiai taip pat, kaip Vytis yra Lietuvos simbolis. Todėl skirtumas tarp Geležinio Vilko ir paprasto vilko nėra meninė interpretacija – tai skirtumas tarp simbolio ir jo pakaitalo.
Būtent todėl man visada buvo artima skulptoriaus Gedimino Karaliaus sukurta Geležinio Vilko interpretacija. Jo vilkas nėra zoologinis objektas. Jis sudėtas iš bokštų, arkų ir architektūrinių formų – kūrybos, kuri atspindi šio miesto dvasią. Tai Vilniaus legenda, paversta skulptūra.
