Kol Lietuvoje niekaip neišsprendžiamas „Maskvos namų“ griovimo klausimas, iš Kremliaus ir Maskvos diplomatų susirašinėjimų aiškėja, kad projektą sužlugdė pačių rusų godumas ir vėliau dėl to atsiradusios teisinės problemos, kainavusios pinigus, kurių niekas nenorėjo padengti. Kremlius bandė gelbėti žlungantį projektą, o vienas iš siūlymų – paveikti Lietuvos interesus Rusijoje.
Aiškėja, kad Lietuvai sustabdyti „Maskvos namų“ atsiradimą padėjo pats Rusijos režimas. Pastato statybos leidimą panaikinti 2016 m. leido atsiradęs papildomas aukštas, pridėjęs papildomus 3 metrus, kurių negalėjo būti. Tuo metu pastato statybas per asmeninę įmonę „Masyvo statyba“ vykdė pats namų vadovas, Lietuvos pilietis Aleksandras Makarovas.
Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sakė, kad prie „Maskvos namų“ žlugimo prisidėjo ir didelis vagystės mastas.
„Tiek kiek pastato statybos kainavo, iš tiesų pinigų bent dvigubai daugiau buvo sumokėta tarpininkams, kurie statė čia. Tai buvo nebetoleruojamas vogimo laipsnis“, – LRT komentavo P. Poderskis, dabar einantis Aplinkos ministerijos kanclerio pareigas.
Atsiradusią progą Vilniaus valdžia išnaudojo kreipdamasi į teismus ir Valstybės saugumo departamentą (VSD), kuris 2018 m. pranešė, kad „Maskvos namai“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokia išvada leido nebeišduoti statybos leidimo Kremliaus strateginiam kultūriniam projektui.
