Nuomonė, kad Rusija artėja prie taško, kai norės pradėti taikos derybas su Ukraina, yra labiau noras nei reali galimybė, konferencijos „Riga StratCom Dialogue 2026“ užkulisiuose duodamas interviu naujienų agentūrai „LETA“ teigė Keiso Vakarų rezervo universiteto Weatherheado vadybos mokyklos Ekonomikos katedros vedėjas ir ekonomikos profesorius Romanas Sheremeta.
Jo nuomone, tai, kad Rusija mūšio lauke nieko nepasiekia, jos ekonomika vargsta, o Ukraina daro poveikį Rusijos naftos gamybos pajėgumams, yra puikūs ženklai, tačiau svarbiausias atgrasymo veiksnys Rusijai yra Vakarų reakcija, kurios, deja, nematyti.
R. Sheremeta atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau kiekvieną kartą, kai Rusija eskaluodavo konfliktą arba jos veiksmai Ukrainoje tapdavo žiauresni ir kruvinesni, Vakarai reaguodavo didindami pagalbą Ukrainai, tačiau šiuo metu nieko panašaus nepastebima.
Būdavo tankų, raketų ir lėktuvų. Dabar – karščiausias karo etapas. Ukrainoje – Kyjive, Odesoje, Dnipre – vyksta daugiausia raketų antskrydžių, jų metu žūsta daugiausia civilių nuo pat plataus masto invazijos pradžios. Taigi dabar turėtume matyti, tiesiogine prasme, maksimalią Vakarų paramą, tačiau taip nėra, pabrėžė jis, pridurdamas, kad šiomis aplinkybėmis savo paramą visiškai sustabdė ir JAV.
