Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano pasirašytas susitarimo memorandumas įtvirtina strateginį Donaldo Trumpo administracijos pralaimėjimą. Kartu tai pralaimėjimas ir tų, kurie atkakliai bandė racionalizuoti, paaiškinti ar strateginio veikimo šviesoje pateikti dabartinio JAV lyderio veiksmus. Susitaikykite – D. Trumpas yra iracionalus veikėjas.
Nuo pat akimirkos, kai D. Trumpas buvo išrinktas Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidento postą, šio impulsyvaus, megalomaniško (perdėtai vertinančio save – LRT) ir neišsilavinusio žmogaus veiksmus – jo pasisakymus, sprendimus ir veiklą – ne tik jo rėmėjai, bet ir Respublikonų partijai, jos istorijai, Amerikos lyderystei ar savo pačių interesams įsipareigojimą jaučiantys komentatoriai bandydavo normalizuoti.
D. Trumpą kritikuojantiems buvo priskiriamas vadinamasis „Trump derangement syndrome“ (TDS), lietuviškai skambantis kaip „Trumpo pamišimo sindromas“. Vadinasi, kiekvienas, bandantis parodyti JAV prezidento klaidas, dviveidystę, nusišnekėjimus, jo politinių sprendimų iracionalumą, yra tiesiog paveiktas to, kad nesupranta šio lyderio genialumo ir žavesio.
Šis JAV prezidentas tikrai įeis į istoriją kaip žmogus, kuriam plačiausiai teisines ribas leido išbandyti institucijos, absoliutų nekritiškumą ir negebėjimą priešintis demonstravo jo užimta ir sekta paversta Respublikonų partija. Kartu tai politinis veikėjas, kurio karališkam nuogumui daugiausia komplimentų dėl dailių rūbų pateikė įvairūs politinio gyvenimo komentatoriai.
