Baltijos šalių sveikatos ekonomikos analizė parodė, kad Baltijos šalys kasmet dėl išvengiamo mirtingumo ir su sveikata susijusio nepakankamo produktyvumo praranda beveik 10 mlrd. eurų. Tai sudaro apie 6,4 proc. regiono bendrojo vidaus produkto (BVP).
Analizės duomenimis, didžiausią nuostolių dalį sudaro išvengiamos ankstyvos mirtys – beveik 6 mlrd. eurų per metus. Dar apie 2,3 mlrd. eurų prarandama dėl sumažėjusio darbo našumo, kai žmonės dirba sirgdami, o daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų kainuoja nedarbingumas dėl ligų.
Lietuvai tenka beveik pusė šių nuostolių – apie 4,8 mlrd. eurų kasmet. Tai aiškus signalas, kad sveikatos stiprinimas, ligų profilaktika ir ankstyva jų diagnostika turi būti vertinami ne tik kaip sveikatos politikos, bet ir kaip ekonomikos augimo priemonės.
Pastarosios Baltijos šalių sveikatos ekonomikos tyrimo išvados buvo pristatytos Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Sveikas amžėjimas ir sveikata visose politikose – strateginis valstybės pasirinkimas“. Tyrimo išvadas konferencijoje pristatė ekonominių tyrimų „WifOR“ instituto mokslininkė, ekspertė dr. Malina Müller.
Tyrime pateikti skaičiai verčia iš naujo pažvelgti į sveikatos politikos mastą – gyventojų sveikata yra ne tik medicinos sistemos, bet ir ekonomikos, darbo rinkos bei nacionalinio saugumo klausimas.
