Lietuvos politinėje darbotvarkėje vėl ryškėja pavojinga tendencija – žmogaus teisės pristatomos kaip antraeilis, neva „nebūtinas“ klausimas, kurį galima atidėti geresniems laikams. Tačiau demokratinėje valstybėje lygiateisiškumas nėra privilegija ar politinis priedas. Tai – konstitucinė pareiga.
Kodėl homofobija turėtų būti vertinama kitaip nei antisemitizmas?
Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė kritika partijai „Nemuno aušra“ dėl jos atstovų antisemitinės retorikos. Tokia kritika buvo pagrįsta – neapykantos kurstymas prieš bet kurią visuomenės grupę neturi vietos modernioje Europos valstybėje.
Tačiau kyla natūralus klausimas: kodėl homofobinė retorika ar veiksmai dažnai vertinami švelniau? Jei antisemitizmas yra nepriimtinas, tai sistemingas LGBT+ žmonių vaizdavimas grėsme visuomenei ar vaikams taip pat turėtų būti laikomas demokratinių vertybių pažeidimu. Tai turėtų įsidėmėti kiekvienos politinės partijos narys ar net lyderis.
Nerimą keliantys signalai iš būsimos daugumos
