Gana simboliška, kad Nobelio taikos premijos laureato Andrėjaus Sacharovo vardu pavadinta konferencija, skirta žmogui, didelę gyvenimo dalį paskyrusiam kovai už laisvę, žmogaus teises ir demokratizaciją, šiemet buvo dedikuota autoritarizmo kilimui.
Gegužės pabaigoje Vilniuje vykusioje 16-oje tarptautinėje Sacharovo konferencijoje „Authoritarianism on the Rise“ istorikai, sociologai ir politikos tyrėjai svarstė klausimą, kuris šiandien skamba vis garsiau: kodėl pasaulyje stiprėja autoritarinės tendencijos, nors po Šaltojo karo atrodė, kad demokratija neturi rimtų konkurentų ir ima įsitvirtinti kaip savaime suprantama modernios visuomenės kryptis?
Diskusijose netrūko geopolitinių argumentų. Kalbėta apie karus, informacines manipuliacijas, technologijų galią, silpnėjančias tarptautines institucijas ir demokratinių valstybių politinį nuovargį. Visa tai svarbu. Tačiau klausantis šių debatų vis stipriau kirbėjo mintis, kad autoritarizmo stiprėjimo ir demokratijos silpnėjimo neįmanoma paaiškinti vien išorinėmis grėsmėmis ar agresyvių režimų veikimu.
Tačiau sociologinė vaizduotė kviečia apsvarstyti gilumines paties fenomeno priežastis – ar nebus taip, kad demokratijos silpnėjimas prasideda gerokai anksčiau, nei į valdžią ateina radikalūs lyderiai ar valstybės pradeda riboti teises, jis prasideda tada, kai visuomenė pamažu praranda ryšį su pačia demokratijos idėja?
