Šiomis savaitėmis tūkstančiai abiturientų priima vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų – kur ir ką studijuoti.
Sprendimą jie priima rinkoje, kurią dirbtinis intelektas perrašo greičiau, nei spėja keistis studijų programos. Šimtmečius veikė paprasta sėkmės formulė: žinios buvo sutelktos universitetuose, tačiau prieiga prie jų – ribota, todėl gautas diplomas – patikimas signalas darbdaviui. Šiandien visos trys šios prielaidos griūva. Tai matau kasdien – ir kalbėdamas su verslo lyderiais, ir stebėdamas, kaip keičiasi pačių studentų lūkesčiai.
Žinios tapo pigios. Gebėjimai – brangūs
DI per kelias sekundes paaiškina sudėtingiausias sąvokas, analizuoja duomenis, programuoja ir konsultuoja. Tai reiškia paprastą, bet nepatogų dalyką: rinkoje nebemokama už tai, kiek žmogus žino. Mokama už tai, ką jis geba su tomis žiniomis padaryti.
Darbdaviams šis pokytis jau akivaizdus. Įmonių vadovai kalba apie tą patį: jie ieško ne žmonių, kurie atkartoja žinias, o tų, kurie veikia neapibrėžtumo sąlygomis, priima sprendimus, dirba tarpdisciplininėse komandose ir greitai persiorientuoja, kai keičiasi situacija. Diplomas vis dar yra svarbus, tačiau vien jo nebepakanka – darbdaviai labiau vertina įgytus gebėjimus.
