Jei ieškotume sričių, kuriose Lietuva atliko neabejotiną pažangos šuolį, turėtume pripažinti, kad tai yra mokslas. Nuosekliomis mokslininkų ir mokslo institucijų pastangomis, pasinaudojus Europos Unijos fondų parama ir sulaukus sustiprėjusios valstybės bei pažangaus verslo paspirties, Lietuvos mokslas daugelyje sričių tapo tarptautinio lygio dalyviu.
Štai tik keli ryškūs pavyzdžiai, iliustruojantys mokslo proveržį. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre pradėjo veikti prestižinės Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutas. Visai neseniai Prahoje lankiausi Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) centre, kur sėkmingai nukreipus europinės paramos lėšas, buvo sutelkti pajėgumai, leidžiantys pretenduoti į pasaulinę lyderystę. Šioje srityje Lietuva turi didžiulį įdirbį ir nemažesnių ateities ambicijų. Lietuvos vėliava plevėsuoja prie centro būstinės, simbolizuodama tai, kad esame tarp kelių Europos valstybių šios infrastruktūros steigėjų, o laboratorijose stovintys mūsų lazerinių įmonių produktai demonstruoja iš mokslo kilusio verslo lygį, žinomumą ir kokybę.
Žvelgiant į šiuos ir kitus pasiekimus, svarbu suvokti, kad mokslas – tai ne tik fundamentiniai tyrimai, mokslo ir verslo ekosistema, bet ir aktyvi politika. Valstybės vertinamos ir tarpusavyje konkuruoja pagal pasiekimus moksle; šalių patrauklumas (investicinis, turistinis ir pan.) matuojamas, be kita ko, mokslo ir mokslo institucijų lygiu. O ir šalies tapatybei, saugumui, stabilumui mokslo bendruomenėje brandinamos ir iškeliamos idėjos ilgainiui padaro esminį poveikį. Paprastai sakant, mokslo situacija itin glaudžiai siejasi su valstybės ir visuomenės būkle.
