Gegužės mėnesį uždarame NATO politikos direktorių susitikime Vašingtonas pranešė sąjungininkams, kad JAV palaipsniui mažins strateginių bombonešių, naikintuvų, dronų, povandeninių laivų ir karo laivų skaičių, tęsdamas spaudimą Europai daugiau investuoti į savo gynybą.
Pranešimas paskelbtas po kelių mėnesių karinių sprendimų sumaišties. Gegužės pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas šokiravo sąjungininkus paskelbęs, kad išves 5 000 karių iš Vokietijos. Netrukus paaiškėjo, kad Vašingtonas taip pat sustabdys planuotą šarvuotosios brigados – apie 4 000 karių – dislokavimą Lenkijoje. Visgi vos po savaitės JAV apsigalvojo: D. Trumpas pažadėjo į Lenkiją atsiųsti papildomus 5 000 karių.
Ką šie sprendimai reiškia Europos saugumui, transatlantiniam aljansui ir kaip jie buvo priimti Vašingtone? Šiems klausimams aptarti LRT.lt kalbino Jimą Townsendą – buvusį JAV gynybos viceministro pavaduotoją Europos ir NATO reikalams, šiandien dirbantį vyriausiuoju tyrėju Naujojo Amerikos saugumo centre (CNAS).
– Iš pradžių Pentagonas paskelbė, kad iš Vokietijos bus išvesta apie 5 000 karių. Kaip jūs vertinate šį sprendimą – kodėl jis buvo priimtas?
Mes vis dar bandome suprasti, ar tai apgalvota karinės strategijos permaina, ar tiesiog Donaldo Trumpo užgaida. Atvirai kalbant, nežinome, ar tai nutiko po kažkokio Vladimiro Putino ir D. Trumpo pokalbio – ar D. Trumpas reaguoja į kokį nors V. Putino prašymą.
