Gegužės 24-osios paryčiais naktinį dangų netoli Kyjivo nušvietė rusų balistinės raketos „Orešnik“ sprogimas, tačiau daugybėje jį užfiksavusių vaizdo įrašų matyti keista detalė. Nors raketos galvutėms krintant į žemę buvo girdimas smūgių dundesys, nebuvo jokių blyksnių, paprastai lydinčių tokio pobūdžio raketų smūgį.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Iš dviejų ankstesnių neryškių vaizdo įrašų, kai buvo panaudotas šis ginklas, – 2024 m. lapkritį Dnipre ir 2026 m. sausį Lvive – matyti, kad tuomet taip pat neužfiksuota pirminių sprogimų.
„Panašu, kad raketa negabena jokių sprogmenų“, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Podvigas. Pasak jo, iš „Orešnik“ išlėkę hipergarsiniai sviediniai, iki spindesio įkaistantys dėl trinties su atmosfera, „tikriausiai yra sunkūs objektai, kurių naikinamąją jėgą lemia kinetinė energija“.
„Rochan Consulting“ gynybos analitiko Konrado Muzykos teigimu, pagrindinį „Orešnik“ smūgį, panašu, sudavė maždaug 36 „kinetiniai smogiamieji įrenginiai“, išlėkę iš šešių atskirai nukreipiamų blokų, paleistų paskutinėje raketos skrydžio fazėje. Pasak jo, šie smogiamieji įrenginiai „sunaikina ar pramuša taikinius dėl itin didelio smūgio greičio, o ne didelių sprogstamųjų užtaisų“.
