Kėdainiuose gyvenanti ir Vilniuje Policijos departamento Komunikacijos skyriuje dirbanti Jorūnė Liutkienė, kaskart nuvykusi į užsienį, puola dairytis kanceliarinių prekių ir suvenyrų parduotuvių, mat nori nusipirkti dar nematytų pieštukų. „Lagaminų kraustymas mūsų namuose prasideda ne nuo kokių saldainių, o nuo pieštukų“, – sako pašnekovė. Kolekcija, perimta iš dukrų, džiugina moters širdį jau daugiau nei 20 metų.
LRT.lt Jorūnė pasakojo, kad viskas prasidėjo tada, kai jos vyriausioji dukra Marija, kuriai tuomet buvo 10 metų, pasakė, kad norėtų ką nors kolekcionuoti, – juk vieni jos klasės draugai rinko „kinderius“, kiti – saldainių popierėlius. Mama dukrai patarė nemėgdžioti draugų ir neskubėti – tegul sprendimas, ką norisi kolekcionuoti, ateina savaime.
„Tuomet susiklostė taip, kad kolegė parvežė lauktuvių gražų pieštuką, išriestą kaip smuiko raktas. Tada lankiausi Danijoje, ten viskas brangu, tad prigriebiau vaikams kelis dailesnius pieštukus, o kai juos sudėjome į lentyną, pasirodė visai gražu – taip dukra ir užsidegė noru juos kolekcionuoti“, – pasakojo Jorūnė.
Tai vyko apie 2000 metus. Kolekcionavimo aistra užsidegė visa šeima – joje, be Marijos, augo dar du vaikai. Prie Marijos kolekcionavimo mielai prisijungė jaunesnė sesė Morta, prisidėdavo ir tėvai. Po kelerių metų viename leidinyje pasirodė publikacija apie šeimos pomėgį, tada apie jį sužinojo dar daugiau žmonių, tad pieštukų mielai parveždavo vyro bendradarbiai, vaikų krikšto mamos, pažįstami.
