Regiono administracinis teismas panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą nukelti sostinės centre esantį Salomėjos Nėries paminklą. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nepakanka įrodymų konstatuoti, jog ji veikė okupacinės valdžios centrinėse struktūrose. Apie poetės atminties problemą bei galimus sprendimus LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ diskutuoja istorikas ir knygos „Atminties karai“ autorius Algis Bitautas.
– Algi, savo knygoje nagrinėjate ne vieną atvejį, panašų į S. Nėries. Remiantis jūsų tyrimu, kas labiausiai suskaldo nuomones, susijusias su atmintimi?
– Aš nagrinėju daugelį tarybinių rašytojų ir politikų. Dažniausiai nuomonės išsiskiria ne dėl paties istorinio fakto, o dėl jo moralinio vertinimo. Vieni pirmiausia mato žmogaus talentą, nuopelnus ar laikmečio sudėtingumą, o kiti – konkrečius veiksmus ir jų pasekmes. Atmintis niekada nėra susijusi tik su praeitimi, ji visada susijusi su dabarties vertybėmis. Konfliktai kyla tada, kai visuomenė skirtingai atsako į klausimą, ką ir kodėl laikome vertu būti pagerbtu viešojoje erdvėje.
|00:00
– Paminėjote, kad dažnai tokiose situacijose vertiname ne faktus, o moralę ir pridedame laikmečio aplinkybes. Jei tam tikros aplinkybės nebūtų susiklosčiusios, galbūt nebūtume kėlę tokių klausimų?
