Aukštaitijoje yra keletas regioninių parkų (Biržų, Gražutės, Sartų, Asvejos, Labanoro, Sirvėtos), bet gal niekas nesupyks, jei LRT.lt parašys, kad iš jų išsiskiria Anykščių regioninis parkas ir to paties pavadinimo miestas. Ne veltui Anykščiai turi kurortinės vietovės statusą – per vieną dieną čia galima apžiūrėti tiek skirtingų gamtinių ir žmogaus sukurtų įdomybių, kiek kitur Lietuvoje nepamatysi.
Pažintį su miestu ir apylinkėmis galima pradėti nuo Jono Biliūno gatvėje esančio ir keliautojų laukiančio Anykščių regioninio parko lankytojų centro, kuris labai patraukliai, šiuolaikiškai įrengtas ir tikrai gali pametėti idėjų, ką aplankyti toliau.
Čia kabo ir Anykščių regioninio parko emblema, kurioje, kaip ir kitų parkų emblemose, pavaizduotas vienas žmogaus sukurtas ir vienas gamtos objektas. Anykštėnai savo krašto simboliais pasirinko Laimės žiburį ir voveraitę. Laimės žiburys – tai rašytojo J. Biliūno antkapinis paminklas, stovintis ant mieste esančios Liudiškių kalvos. Čia „Brisiaus galo“ autorius, kuris mirė būdamas vos 28-erių, ir palaidotas (tiksliau, pirma jis buvo palaidotas Zakopanėje, bet vėliau palaikai perkelti). „Laimės žiburiu“ vadinosi J. Biliūno sukurta pasaka.
Vietoje voveraitės parko emblemoje norėta pavaizduoti Puntuko akmenį, bet nuspręsta, kad šis gali priminti duonos kepalą. Dar buvo galvojama apie kankorėžį, bet šį jau buvo panaudojęs kitas parkas.
