|00:00
Mokslininkai nustatė, kad Eufrato upė, prie kurios krantų klestėjo vieni svarbiausių senovės miestų – Urukas ir Babilonas, greičiausiai susiformavo prieš 3,6–1,6 mln. metų, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Tyrėjų teigimu, ilgiausia Pietvakarių Azijos upė atsirado susijungus dviem senovinėms upių sistemoms. Tam lemiamos įtakos turėjo tektoniniai procesai ir žemės drebėjimai dabartinės Turkijos Tauro kalnuose.
Mokslininkai prie šios išvados priėjo analizuodami po Viduržemio jūros dugnu aptiktas senovinių upių vagas. Tyrimo autoriai – Vakarų Australijos universiteto geologas Simonas Langas ir bendrovės „Chevron“ geologas Andrew Madofas – mano, kad dabartinių Karasu ir Murato upių pirmtakės kadaise tekėjo į Viduržemio jūrą, tačiau dėl tektoninių pokyčių pakeitė kryptį ir susijungė į vieną galingą vandens sistemą – būsimąjį Eufratą.
„Kažkokiu būdu šios upės buvo atskirtos nuo savo vakarinių žemupio dalių ir susijungė į tai, ką šiandien vadiname Eufratu. Tas „kažkaip“, žinoma, buvo tektoninis aktyvumas Rytų Anatolijoje“, – sakė S. Langas.
