2026 m. birželio 7 d. vyko devinti parlamento rinkimai Armėnijos istorijoje. Tai pirmieji reguliarūs rinkimai nuo 2017-ųjų. Jerevano gatvėse jau kurį laiką vyravo europietiškos nuotaikos, kurios prie balsadėžių tapo realybe – rinkimus laimėjo Nikolo Pašiniano proeuropietiškas „Pilietinis susitarimas“.
Kelias iki pergalės nebuvo lengvas. Kremliaus šešėlis lydi kiekvieną šalį, išdrįsusią žvelgti į Vakarus. Paleidžiama melagienų lavina, botų armijos ir grasinimai. Tokį pat scenarijų neseniai teko patirti Moldovai – per rinkimų laikotarpį institucijoms pavyko nustatyti daugiau nei 100 tūkstančių netikrų paskyrų ir balsų pirkimo operacijų, koordinuotų per dešimtis „Telegram“ grupių. Tačiau ir Moldovoje, ir Armėnijoje piliečių proeuropietiška valia pasirodė esanti daug stipresnė už Rusijos manipuliacijas.
Armėnijos parlamentas, vadinamas Nacionaline Asamblėja, yra vienų rūmų įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, kurioje pagal proporcinę atstovavimo sistemą penkeriems metams renkami ne mažiau kaip 101 nariai. Mandatų skaičius gali šiek tiek svyruoti dėl proporcinės sistemos koregavimo taisyklių, skirtų užtikrinti stabilią daugumą – šįkart parlamentą sudarys 105 nariai.
Iš jų 64 mandatai atiteko proeuropietiškam „Pilietiniam susitarimui“, 29 – „Stipriai Armėnijai“ ir 12 – blokui „Armėnija“. Abu pastarieji sąrašai laikomi prorusiškais. Be to, iki keturių vietų rezervuota didžiausių tautinių mažumų atstovams: jazidams, rusams, asirų bendruomenei ir kurdams. Pažymėtina ir tai, kad siekiant išlaikyti politinį pliuralizmą, Armėnijos konstitucija ir rinkimų įstatymas numato, kad parlamentą turi sudaryti ne mažiau kaip trys politinės jėgos.
