Seimui ketvirtadienį turint galutinai apsispręsti dėl karių ir civilių siuntimo į Hormuzo sąsiaurį, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, jog šiuo metu koncentruojamasi į turimus žmogiškuosius išteklius. Tuo metu karinio laivo siuntimo galimybės šiuo metu, pasak ministerijos vadovo, nėra svarstomos.
„Šiuo metu diskusijos apie laivą nėra. Mūsų laivai dalyvauja ir NATO misijose Baltijos jūroje. Mūsų pajėgumai yra tokie, kokie yra. Mes labiau orientuojamės į žmogiškuosius pajėgumus – iki 40 karių. Bet kariai turi ir bepilotes valdymo sistemas, povandenines valdymo sistemas, antidronines sistemas. Visa įranga, kuri yra reikalinga misijai saugiai įgyvendinti, bus pasitelkta“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras.
„Yra diskutuojama dėl techninių galimybių, ką Lietuva galėtų pasiūlyti, yra poreikiai. Aš visą laiką labai aiškiai apibrėžiu, kad Lietuvos dalyvavimas Hormuzo sąsiaurio laivybos užtikrinime yra gynybinė misija. Tai reiškia, kad mes visada teiksime personalą – šiuo atveju kalbama apie išminavimo pajėgumus – kad užtikrintume laivybos saugumą ir atlieptume tiek Lietuvos, tiek visos Europos energetinio saugumo poreikius (…). Mes siekiame dalyvauti tiek Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos koalicijoje, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) koalicijoje. Savo pajėgumus ir stengiamės proporcingai išskirstyti, bet kaip, kas, kur ir kodėl – tai yra kariuomenės vadų atsakomybės klausimas“, – pažymėjo jis.
