„Ilsėkis ramybėje, legenda“, – tokiu prierašu Kauno „Žalgiris“ išlydėjo į amžinybę trenerį Vladą Garastą.
Tikra Lietuvos krepšinio legenda V. Garastas mirė eidamas 95-uosius metus. „Žalgirio“ klubas ir V. Garastas buvo du neatsiejami dalykai. Nieko nuostabaus, nes nuo 1979 metų, kai V. Garastas pradėjo treniruoti „Žalgirį“, su juo pasiekė istorinių laimėjimų.
1980 m. V. Garasto vadovaujamas „Žalgiris“ laimėjo SSRS čempionato sidabrą, 1983 m. šį pasiekimą pakartojo, o tuomet tris sezonus iš eilės – 1984, 1985 ir 1986 – tapo SSRS čempionais, finale įveikdamas Maskvos CSKA. 1986 m. „Žalgiris“ į savo titulų kolekciją pridėjo ir Williamo Joneso tarpkontinentinę taurę, neoficialiai vadintą pasaulio klubinio krepšinio čempionatu.
Dabartinis klubo prezidentas Paulius Jankūnas prižadėjo, kad „Žalgiris“ artimiausiu metu pagerbs V. Garasto atminimą. Nors pačiam P. Jankūnui neteko žaisti pas V. Garastą, tačiau buvęs krepšininkas atskleidė, kad patarimų sulaukdavo.
„Išsakydavo ir kai žaisdavau, ir dabar. Visada prieidavo, pasikalbėdavome, turėdavo labai įdomių pastebėjimų apie žaidimą, žaidėjus. Labai atvirai, tiesiai sakydavo savo nuomonę. Kiek man yra tekę bendrauti, tai kalbėdavau konkrečiai apie krepšinį. Manau, kad treneris daug krepšinio žiūrėdavo ir matydavau, kad labai seka mūsų komandą, turėdavo savo nuomonę.
