Pacientų pavėžėjimo sistemos organizavimas ir finansavimas pernai neužtikrino racionalaus valstybės lėšų naudojimo, trečiadienį pranešė Valstybės kontrolė.
2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinis auditas parodė, jog kai kuriais mėnesiais pacientų pavėžėjimo administravimas kainavo kelis kartus daugiau nei pats pacientų vežimas, pacientų pavėžėjimo paslaugų kainodara buvo neaiški, o kontrolė nepakankama.
„Pacientų pavėžėjimo paslauga turi užtikrinti pagalbą žmogui, o ne generuoti perteklines administravimo ir logistikos sąnaudas. Kai už trumpą pavežimą valstybė sumoka šimtus ar net tūkstančius eurų, nes automobilis siunčiamas iš kito Lietuvos galo. Sveikatos sistemoje kiekvienas euras turi kurti vertę pacientui, todėl paslaugų organizavimas turi būti paremtas aiškia atsakomybe, pagrįstomis sąnaudomis ir skaidriais sprendimais“, – išplatintame pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
„Kviečiu sprendimų priėmėjus siekti atsakymo į esminį klausimą: kodėl buvo pasirinktas būtent toks centralizuotas modelis ir ar nebūtų tikslinga decentralizuoti į savivaldos lygmenį, kur sprendimai būtų priimami arčiau paciento, lanksčiau ir racionaliau?“ – klausė ji.
Audito duomenimis, 2025 metų liepos–spalio mėnesiais pavėžėjimo paslaugų užsakymo administravimo išlaidos sudarė nuo 75 iki 85 proc. visų atitinkamo mėnesio pacientų pavėžėjimui skirtų asignavimų, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nebuvo nustačiusi šių sąnaudų kontrolės mechanizmo.
