Armandas Kučys – vienas labiausiai aptarinėjamų Lietuvos futbolininkų. Rinktinės puolėjas buvo vos septynerių, kai lietuviai paskutinį kartą triumfavo Baltijos taurėje.
Dabar A. Kučys yra tas, į kurį, tikintis įvarčio, krypsta ir savų, ir varžovų žvilgsniai. Tas, kurio prisilietimas prie kamuolio leistų įgyvendinti rinktinei keliamus tikslus ir išlaikyti trenerio Edgaro Jankausko pasirinktą kryptį.
„Smagu, aišku, yra kažkoks papildomas spaudimas, bet neapsikraunu. Neturiu minčių, kad su manimi ar be manęs rinktinė demonstruoja kitokį žaidimą. Stengiuosi viską atiduoti, taip pat kaip ir kiti komandos draugai. Kartais pavyksta įmušti man, kartais kitiems. Nesureikšminu to, kad su manimi ar be manęs žaidimas keičiasi“, – apie aplinkinių lūkesčius kalbėjo A. Kučys.
Slovėnijos čempionu su Celės „Celje“ klubu tapęs lietuvis sako – šio vakaro Baltijos taurės finalas su Estija – neeilinės rungtynės. Į pergalę reikės kabintis iš paskutiniųjų.
„Pirmiausia, tai yra rungtynės dėl titulo, kurį galime laimėti po 16 metų pertraukos. Jokios papildomos motyvacijos neturi būti. Žaidi dėl titulo su Lietuvos rinktine. O antra, tai būtų revanšas už tą praėjusį, Kaune po baudinių serijos pralaimėtą finalą. Dabar atvažiavome pas juos, jei laimėsime, ta pergalė bus dar saldesnė.
