Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, 30-asis Vilniaus festivalis tęsia prasmingą tradiciją istorinei atminčiai skirti ypatingą muzikinę programą. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiantis koncertas „Tikėjimas, viltis, meilė“ kvies į jautrią dvasinę kelionę, kurioje susitiks Olivier Messiaeno, Krzysztofo Pendereckio ir Ferenco Liszto kūryba, rašoma Lietuvos nacionalinės filharmonijos pranešime žiniasklaidai.
Programos centre – Mūza Rubackytė, kurios meninę biografiją lydi gilus ryšys su šių kompozitorių muzika. Kartu su Kauno valstybiniu choru ir dirigentu Robertu Šerveniku pianistė atliks ir finalinį koncerto akcentą, retai scenose skambantį Liszto opusą „Via Crucis“ („Kryžiaus kelias“). Muzikinė programa jungs sakraliosios muzikos šviesą, istorinės atminties skausmą, maldą, tylą ir viltį – temas, kurios birželio 14-ąją įgyja ypatingą prasmę.
Apie muziką, pranokstančią žodžius, asmeninį santykį su Messiaenu, Pendereckiu ir Lisztu, tylos patirtį ir kertinius žmogaus gyvenimo žodžius – tikėjimą, viltį ir meilę – kalbamės su Mūza Rubackyte.
– Programa vadinasi „Tikėjimas, viltis, meilė“. Ką šie trys žodžiai Jums reiškia šiandien ne tik kaip muzikei, bet ir kaip žmogui?
– Tai kertiniai žmogaus gyvenimo žodžiai. Būtent jie mus veda pirmyn, padeda įveikti gyvenimo išbandymus, matyti šviesą ir nešti ją kitiems. Viltis pražysta net nelaisvėje. O tikėjimas ir meilė tampa ta jėga, kuri viltį palaiko, augina ir veda žmogų per tamsą į šviesą.
