Vidaus erdvių – interjero – įrengimas yra reikšminga investicija, sudaranti nemažą dalį statybos ar nekilnojamojo turto įsigijimo kaštų. Funkcionalumas ir estetika, suteikianti vizualų komfortą, yra dvi pagrindinės interjero dedamosios, besikeičiančios priklausomai nuo laikmečiui būdingų technologijų ir naudojamų medžiagų, rašoma komunikacijos agentūros „Axon“ pranešime žiniasklaidai.

Ar gali būti ilgaamžis ir tuo pat metu stilingas interjeras, kokios tendencijos vyrauja ir, tikėtina, išliks lietuviškuose interjeruose?

Lietuviškas interjeras – integrali Europos estetinės sampratos dalis

Lietuviško interjero ištakos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais, kai vietoje gynybinių įtvirtinimų ir pilių pradėjo kilti didikų dvarai ir rūmai, rodo juos buvus integralia tuometinės Vakarų Europos estetinės sampratos dalimi.

Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo antroji žmona, italų kilmės karalienė Bona Sforca Aragonietė buvo didelė renesanso kultūros globėja, diegusi iškiliąsias to meto tradicijas ir LDK valdovų rūmuose. Iki šių laikų išlikę Vilniaus universiteto, įkurto 16 amžiuje ir laikomo vienu seniausiu Vidurio ir Rytų Europos universitetų, interjerai atspindi to meto architektų siekį tapti integralia Europos katalikiškosios kultūros dalimi.