Prasidėjusi vasara ne visiems atneša atostogų nuotaiką. Ūkininkams – tai beprasidedantis intensyviausias darbymetis, kuris neatsiejamas nuo oro sąlygų. Būtent nuo jų priklauso, kada galime išvažiuoti į laukus. Visgi gyvenimas pagal gamtos laikrodį ne visiems suprantamas.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl aštrėja diskusija dėl ūkininkų, bitininkų ir augalų apsaugos produktų naudojimo. Dažnai ji pateikiama kaip konfliktas tarp žemdirbių ir bičių. Toks požiūris klaidina.
Ūkininkai nėra bičių priešai. Bitės yra svarbi žemės ūkio ekosistemos dalis. Atsakingas augintojas neturi jokio intereso joms kenkti. Priešingai – sveika aplinka, stiprūs pasėliai ir gyvybinga bitininkystė yra bendras interesas.
Daugelyje Lietuvos vietovių ūkininkai ir bitininkai palaiko gerus, žmogiškus santykius: susiskambina, susitaria, aptaria laukų būklę, pataria, kur saugiausia ir naudingiausia statyti avilius medunešiui. Tokia praktika veikia geriau nei įtarumu paremti reikalavimai. Pavieniai atvejai, kai viena ar kita pusė nesusitaria, negali tapti norma, pagal kurią teisės aktais reguliuojami visi tarpusavio santykiai.
Tačiau šiandien ūkininkai pagrįstai kelia klausimą: ar dabartinė purškimų registravimo ir informavimo sistema iš tiesų saugo bites, ar tik didina administracinę naštą?
