Vienas didžiausių iššūkių asmeniniams šeimos finansams – sunki pagrindinio pajamų gavėjo liga ar netektis. Apie tai galvoti, o juo labiau – skaičiuoti galimus padarinius, dažnam nesinori. Vis dėlto, faktai rodo, kad šios temos atidėti negalime – 71 proc. gyventojų pripažįsta tokiam atvejui esantys finansiškai nepasirengę, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Finansinis pasirengimas prasideda ne nuo baimės ar vengimo, o nuo aiškumo – pokalbio šeimoje ir skaičiavimo. Kiek iš tiesų kainuoja mūsų kasdienis gyvenimas? Kokią sumą turėtume būti sukaupę, kad išlaikytume finansinį stabilumą? Tačiau bemaž šeštadalis teigia net neįsivaizduojantys, kiek lėšų tokiu atveju prireiktų. Finansiniams sukrėtimams galima pasiruošti, o pirmas žingsnis yra situacijos įsivardinimas ir jis lemia labai daug.
Tyrimo duomenimis, dažniausiai (25 proc.) laikoma, kad tokioje krizinėje situacijoje reikalinga 30–50 tūkst. eurų siekianti finansinė pagalvė. Mažesnė dalis –16 proc. respondentų – nurodo, kad suma turėtų siekti 50–75 tūkst., o 12 proc. įvardija 75–100 tūkst. eurų sumą. Tuo metu maždaug kas dešimtas (11 proc.) pažymi, kad būtų reikalinga didesnė nei 100 tūkst. eurų suma.
