Birželio 7 d. Vilniaus senamiestyje bus galima išvysti vaizdą, kuris daugeliui primins senųjų Europos miestų tradicijas. Po šv. Mišių Katedros aikštėje tūkstančiai žmonių leisis į Eucharistinę procesiją per istorinį miesto centrą iki Išganytojo kalvos Rasose. Taip prasidės Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas – tarptautinis renginys, į Vilnių subursiantis svečius iš daugiau nei penkiasdešimties šalių, skelbiama kongreso pranešime žiniasklaidai.
Eucharistinė procesija katalikams yra viena svarbiausių metų religinių tradicijų, tačiau jos reikšmė neapsiriboja vien tikėjimo išraiška. Tai ir gyvas miesto istorijos bei kultūrinės atminties ženklas. Eisenos metu senamiesčio gatvės vėl taps erdve, kurioje susitinka skirtingos kartos, tautybės ir gyvenimo patirtys. Procesija sustos keturiose vietose, jose skambės Evangelijos skaitiniai, malda ir palaiminimas miestui.
Kristaus Kūno ir Kraujo šventės ištakos siekia 13 amžių, kai Europoje buvo ieškoma būdų stiprinti žmonių tikėjimą ir bendruomeniškumą. Ilgainiui procesijos tapo ne tik religiniu, bet ir kultūriniu reiškiniu, suburdavusiu ištisus miestus. Jose dalyvaudavo įvairių luomų žmonės, amatininkų brolijos, šeimos ir piligrimai. Miestai pasipuošdavo gėlėmis, žalumynais, audiniais, o gatvės trumpam virsdavo bendros šventės erdve.
