Per praėjusius metus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) gavo daugiau nei 102 tūkst. pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius iš finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų ir užsienio finansinės žvalgybos padalinių. Tai yra beveik 25 proc. daugiau nei 2024 m., rašoma FNTT pranešime žiniasklaidai.
Daugiausiai pranešimų teikė bankai (81,6 tūkst.), virtualiųjų valiutų operatoriai (daugiau nei 13 tūkst. pranešimų, 2024 m. – 8,3 tūkst.) ir elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos (6,1 tūkst.). 2025 m. pranešimų srautas ne tik išaugo, bet ir pasižymėjo didesne analitinio vertinimo apimtimi.
Kitų įpareigotųjų subjektų grupių indėlis buvo gerokai mažesnis: grynųjų pinigų perlaidų įmonės pateikė 898 pranešimus, lošimus organizuojančios bendrovės – 466, specializuoti bankai – 226, užsienio finansinės žvalgybos padaliniai – 181, kiti įpareigotieji subjektai – 134, o kitos finansų įstaigos – 87.
„Gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičiaus augimą reikšmingai lemia finansų sektoriaus technologinė pažanga, nuolat tobulinamos rizikų stebėsenos sistemos, vis dažniau taikomi automatizuoto sandorių stebėjimo bei dirbtinio intelekto sprendimai. Šios priemonės leidžia efektyviau identifikuoti įtartinus operacijų modelius ir galimus pinigų plovimo ar sukčiavimo požymius“, – teigia Edmundas Jankūnas, FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos (PPPV) viršininkas.
