Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ gegužės 18 d. įspėjo rusus dėl Kaliningrado. Pasak jo, NATO turi visas reikalingas priemones, kad prireikus visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.
Šis ministro pasisakymas sulaukė plataus atgarsio, visų pirma tarp Rusijos politikų ir propagandistų, kurie negailėjo ministrui niekinančių epitetų. Galų gale per vizitą Kazachstane paklaustas žurnalistės šį Lietuvos ministro pasisakymą pakomentavo ir Rusijos prezidentas Putinas, jis pareiškė, kad Rusijos Federacija turi visas priemones sulyginti su žeme tuos, kurie bandys su žeme sulyginti Rusijos bazes.
Ministras K. Budrys sulaukė kritikos ir Lietuvoje. Visi aukščiausi Lietuvos pareigūnai – prezidentas, Seimo pirmininkas, ministrė pirmininkė ir valdančiosios socialdemokratų partijos pirmininkas – K. Budrio pasisakymą įvertino neigiamai. Vis dėlto pats ministras liko įsitikinęs savo teisumu.
Pasisakymu nebuvo patenkintas prezidentas G. Nausėda, kaip žinoma, pasiūlęs K. Budrį į ministro postą. „Tai ne pats sėkmingiausias K. Budrio pasisakymas ir turbūt ponas „Budrys saugumo ekspertas“ nugalėjo „Budrį ministrą“. Buvo pradėta samprotauti tokiais hipotetiniais scenarijais, kurie galbūt tinkami saugumo ekspertui, bet ne visiškai tinkami užsienio reikalų ministrui“, – teigė prezidentas. Kaip klaidą ministro pasisakymą įvertino ir socialdemokratų lyderis M. Sinkevičius. „Aš manau, kad tai yra klaida. Nei vietoje, nei laiku. Keleriopa klaida: apie tai kalbėti, viena, žinant apie reakciją. Kai kalbi už partnerius, o jie davė mandatą kalbėti?“ – klausė M. Sinkevičius.
