Informacija apie nesumokėtą parkavimą, sulaikytą tariamą siuntą, už kurią prašoma sumokėti mokesčius, taip pat pranešimai apie apribotą banko sąskaitą ar „Smart ID“ programėlę – tik dalis žinučių, kurias kasdien gauna gyventojai. Neapsigaukite: tai – sukčių pranešimai, kuriuose neretai raginama skubiai veikti.

Tokio pobūdžio žinutės su klaidinančiomis ar netikromis nuorodomis – viena iš fišingo (angl. phishing) apraiškų. Fišingas – sukčiavimo forma, kuria siekiama išgauti konfidencialius arba jautrius duomenis, perimti sąskaitų kontrolę ar patvirtinti pavedimą į sukčių sąskaitą. Toks sukčiavimo būdas – vienas paveikiausių ir dažniausių, jo mastai auga.

Kaip rodo naujausi „Swedbank“ duomenys, nors su fišingu susiduria beveik visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojai, vis dėlto dažniausiai nuo klaidinančių SMS žinučių ir elektroninių laiškų nukenčia vyresni nei 35 m. žmonės.

Fišingo sukeltų nuostolių augimą patvirtina ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Sukčiavimo per apgaulingas nuorodas praradimai šių metų pirmą ketvirtį šalyje sudarė 1,3 mln. eurų – 53 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį (2025 m. spalio – lapkričio mėnesiais).

Kaip atrodo fišingas?