„Daugeliu atžvilgių Baltijos puolimo scenarijus yra daug lengvesnis Rusijos kariuomenei dėl geografijos. Rusija turi daug pranašumų, o NATO – daug trūkumų“, – interviu LRT.lt teigė karo analitikas Franzas-Stefanas Gady, kuris garsioje „Die Welt“ karo veiksmų simuliacijoje atliko Rusijos generalinio štabo vadovo vaidmenį. Jis priduria, kad Rusijos puolimo grėsmė bus didžiausia praėjus trejiems–ketveriems metams nuo ugnies nutraukimo Ukrainoje.
Kartu su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų Helmuto Schmidto universitetu „Die Welt“ karo veiksmų simuliacijoje „Ernstfall“ („Avarinė situacija“) dalyvavo buvę bei esami Vokietijos karininkai, politikai ir analitikai. Pagal šį scenarijų, Rusija 2026 m. vasarą siunčia į Kaliningradą „humanitarinį konvojų“ dirbtinai sukurtai humanitarinei krizei spręsti. Konvojus vyksta per Suvalkų koridorių, paskui jį seka rusų kariai. Vokiečių brigada Lietuvoje tampa neveiksni, o JAV ir NATO pajėgos trypčioja vietoje, nes nenori trečiojo pasaulinio karo. Galiausiai Maskva su vos 12 tūkst. karių užgrobia Marijampolę, viskas pereina į derybas ir politikos užkulisius.
Karo žaidimas buvo politinis modeliavimas, skirtas iš esmės patikrinti sprendimų priėmimo galimybes Vokietijos vyriausybėje, esant fiktyviai krizei Baltijos šalyse ir (arba) regione.
