Iš Registrų centro pavogti Lietuvos gyventojų duomenys sugrąžino diskusiją apie privatumą. Bet šalia ginčų, ar valstybė pajėgi apsaugoti mūsų jai patikimus duomenis, turėtume užduoti ir platesnį bei reikšmingesnį klausimą – kas yra privatumas šiuolaikybėje? Ar išties privatu tai, ką laikome privačiais dalykais, kur yra riba, skirianti viešus ir privačius mūsų gyvenimus?
Jei paklaustumėte šiuolaikinio žmogaus, kas yra didžiausios apsaugos reikalaujantis ir privačiausi jo gyvenimo dalykai, neabejotinai išgirstume, kad tai yra valstybinėse ar privačiose sistemose kaupiami duomenys. Nuo įvairių jo egzistavimą apibrėžiančių duomenų (asmens kodo, registracijos kodų) iki turtą apibrėžiančių ar jį saugančių duomenų (prisijungimo prie banko sąskaitos kodų, atlyginimo, mokesčių).
Šalia šių pagrindinių duomenų yra ir tokia privatumo sampratą atitinkanti informacija kaip medicininiai įrašai, sąskaitų išrašai, darbo ar santykių istorijos, sumokėtos baudos ir pan. Paprastai sakant, visa informacija, kuri viešojoje erdvėje gali formuoti nuomonę apie mus kaip apie asmenis.
Bet šalia ginčų, ar valstybė pajėgi apsaugoti mūsų jai patikimus duomenis, turėtume užduoti ir platesnį bei reikšmingesnį klausimą – kas yra privatumas šiuolaikybėje?
