Institucijų vertinimu, sukčiavimo mastai Lietuvoje stabilizuojasi, o daugiausiai naudos duotų prevencija, t.y. priemonės, kai įtartinus pavedimus sustabdo bankai.
„Tendencijos iš vienos pusės nėra labai džiuginančios, nes matome, kaip auga internetinių sukčiavimų rinka pasaulyje ir kaip šio pubūdžio nusikalstamos veikos vis labiau populiarėja ir tampa vis labiau masiškos, tačiau pozityvus rodiklis yra tai, kad Lietuvoje pavyko stabilizuoti elektroninių sukčiavimų situaciją ir praėjusiais metais registravome 7 procentais mažiau nusikalstamų veikų, susijusių su elektroniniu sukčiavimu, nei 2024 metais“, – sakė policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas antradienį spaudos konferencijoje, skirtoje pristatyti naujas teisėsaugos priemones kovai su sukčiais.
Tuo metu generalinė prokurorė Nida Grunskienė informavo, kad šiais metais pradėti apie 1000 ikiteisminių tyrimų, pernai – 3000, tačiau dalyje jų sujungti keli sukčiavimo atvejai.
Prezidento patarėjo Andriaus Varnelio teigimu, stebimi teigiami pokyčiai: bandymų apgauti gyventojus mastas auga, tačiau 2024 ir 2025 metais patirti nuostoliai lieka stabilūs, maždaug 20 milijonų eurų per metus.
„Tačiau apsaugotų lėšų dalis išaugo beveik 3 kartus: nuo 15 milijonų 2024 metais iki 40 milijonų 2025 metais“, – atkreipė dėmesį jis.
