Savaitės viduryje užfiksuotas incidentas, kai į Lietuvą įskrido galimai dronas ir pirmąsyk po nepriklausomybės atkūrimo buvo paskelbtas oro pavojus, sulaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Jei Rusijoje ir Baltarusijoje dominavo antraštės apie esą „isteriją“, „chaosą“ ir „NATO bejėgystę“, tai Vakarų spaudoje buvo justi susirūpinimas kylančia grėsme regione ir kaltinimas Kremliui.
Kaip rodo žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ atlikta analizė, gegužės 20 dienos įvykis per kelias valandas peržengė Lietuvos sienas ir sudomino pasaulio informacinę erdvę.
Gegužės 20–22 dienomis užfiksuota 8 tūkst. unikalių publikacijų iš daugiau nei 80 šalių, o bendras auditorijos pasiekiamumas šia tema viršijo 80 milijonų žmonių, kas prilygsta Vokietijos gyventojų skaičiui.
Kaip pastebi „Mediaskopas“, įdomu ir tai, kad lyginant šį atvejį su ankstesniais rezonansiniais incidentais, pavyzdžiui, Pabradėje dingusių JAV karių istorija ar Baltijos šalių atsijungimu nuo BRELL žiedo, šįkart matomas gerokai agresyvesnis, emocionalesnis ir labiau koordinuotas naratyvų modelis.
„Matome labai aiškų susidūrimą tarp dviejų skirtingų informacinių realybių. Vienoje erdvėje incidentas buvo pateikiamas kaip rimtas NATO saugumo klausimas, kitoje – kaip pašaipos objektas ir Lietuvos silpnumo simbolis“, – sako „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.
