Dalyvaudamas Geopolitikos ir saugumo studijų centro organizuotoje diskusijoje apie saugumo situaciją su Lietuvos krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu, uždaviau klausimą ir – manau – tuo pačiu pateikiau sprendimą, kuris, mano vertinimu, šiuo metu yra vienas iš nedaugelio realiai galinčių užtikrinti mūsų visų saugumą tol, kol patys įsigysime reikiamą įrangą apsaugoti oro erdvę nuo visų grėsmių, ypač nuo kovinių dronų, įskrendančių į Lietuvą – NATO rytinį flangą.
Noriu tikėti, kad ministras geranoriškai pasinaudos mano siūlymu ir nedelsiant pradės procesą, nes tai tiesiogiai liečia visų mūsų saugumą.
Esmė labai aiški – tiek Lietuvos, tiek Lenkijos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Norvegijos teritorija bei oro erdvė turi būti vertinama kaip viena bendra NATO rytinio flango oro erdvė, kurios apsauga yra viso NATO bendras reikalas. Todėl, kol šios valstybės neturi pakankamų pajėgumų ir dar tik vykdo jų įsigijimus, NATO rotacinė oro gynybos misija turi būti išplėsta ir sustiprinta specializuotais pajėgumais kovai su kovinių dronų grėsmėmis.
Jos tikslas – sutelkus visų 32 NATO valstybių turimus pajėgumus, užtikrinti kovinių dronų neutralizavimą vos jiems kirtus NATO saugomos oro erdvės ribą. Ši misija turėtų veikti tol, kol rytinio flango valstybės pilnai įsidiegs reikiamą oro gynybos įrangą ir ją integruos į bendrą NATO gynybos sistemą. Tam būtinas politinis sprendimas.
