Abu Juozus Jučus sieja ne tik tėvo ir sūnaus ryšys, identiškas vardas ar ta pati gimimo diena. Juos jungia ir atmintis, menanti sovietinės okupacijos neteisybę ir žiaurumus, rašoma Kauno IX forto muziejaus pranešime žiniasklaidai.
Juozas vyresnysis buvo politinis kalinys, dešimt metų praleidęs lageriuose. Nepaisant patirtų sunkumų, jis išsaugojo savo prisiminimus ir sukūrė šeimą, kuri tapo jo istorijos liudytoja. Šiandien jo sūnus Juozas saugo tėvo nuotraukas, dokumentus ir atsiminimus bei dalinasi jais su Kauno IX forto muziejumi, visuomene.
Kovojo su iššūkiais nuo pat mažens
„Tėvuko gyvenimas, bent jau ta pradžia, vaikystė ir jaunystė, buvo tragiška“, – prisimena Juozas. Jučo vyresniojo mama mirė gimdydama seserį, o tėvas – netrukus po to, kai grįžęs iš Amerikos susirgo šiltine. Tad Juozas, būdamas vos trejų metų amžiaus, tapo našlaičiu. Jis rado prieglobstį pas giminaičius, bet nelaimės persekiojo ir toliau: tėvų paliktus namus susprogdino karinis lėktuvas.
Jučas vyresnysis nuo pat vaikystės tarnavo bernu pas ūkininkus. Bet anksti gyvenime užklupę iššūkiai jo nepalaužė. Sūnus prisimena, kad tėvas pasižymėjo darbštumu: sulaukęs pilnametystės su kalvio pagalba susimeistravo savadarbes stakles, kuriomis gamino betonines čerpes. Pastarosios buvo labai paklausios tarp ūkininkų – čerpes klodavo ant daržinių arba jaujų.
