Dar prieš kelerius metus susitikimas su draugais dažniausiai reiškė pasivaikščiojimą mieste, kavos puodelį kavinėje ar vakarą kieno nors namuose. Šiandien draugystė vis dažniau turi savo kainoraštį: brunch’ai, koncertai, savaitgalio išvykos, gimtadieniai restoranuose, festivaliai, taksi po vakarėlio ir spontaniškos kelionės.
Šis reiškinys pasaulyje jau turi pavadinimą – draugystės infliacija (angl. friendflation). Jis pasireiškia tuo, kad socialinio gyvenimo ir bendravimo kaina auga greičiau nei daugelio jaunų žmonių finansinės galimybės.
Lietuvoje ši tendencija taip pat ryški. „Swedbank“ užsakymu atliktas 18–29 m. jaunų suaugusiųjų tyrimas parodė, kad net 74 proc. jaunų žmonių būdami su draugais ar artimaisiais yra išleidę daugiau pinigų nei galėjo sau leisti. Ketvirtadalis apklaustųjų pripažino, kad taip nutinka dažnai.
Draugystė tapo „patirtimi“
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl draugauti darosi brangiau – pasikeitęs pats socializacijos modelis. Šiuolaikinė draugystė dažnai siejama ne tiek su buvimu kartu, kiek su patirtimis. Socialinių tinklų realybė formuoja spaudimą susitikimą paversti bent jau „Instagram“ istorijos vertu turiniu.
