Švedija savo karinį laivyną papildys keturiomis naujos kartos fregatomis, kurias už beveik keturis milijardus eurų ketina įsigyti iš Prancūzijos. Tai vienas didžiausių šalies istorijoje gynybos pirkimų, kuriuo Stokholmas tikisi sustiprinti saugumą Baltijos jūros regione. Karo laivai, kurių pirmąjį Švedijai ketinama pristatyti po ketverių metų, skirti tiek operacijoms jūroje, tiek oro erdvės gynybai – jų svarbą tik išryškino pastarojo meto Rusijos provokacijos.
Keturios prancūziškos fregatos, kurių kiekviena kainuos po beveik milijardą eurų, – didžiausias švedų gynybos pirkinys nuo 9-ojo dešimtmečio, kai su gynybos koncernu SAAB pradėta kurti „Gripen“ naikintuvų programa.
„Tai labai didelis sandoris, kuris ilgainiui gilins santykius su Prancūzija ir atvers galimybę plėsti bendradarbiavimą daugiau sričių“, – sako Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.
Iš trijų variantų, teiktų ir britų bei ispanų įmonių, konkursą laimėjo prancūzai, nes karo laivuose įdiegta oro erdvės gynybos sistema jau išbandyta, o pirmąją fregatą gamintojas pažadėjo pristatyti po ketverių metų, t. y. 2030-aisiais, vėliau – kasmet po vieną.
„Ginkluotosios pajėgos ir gynybos resursų administracija analizavo įvairius tarptautiniu lygiu prieinamus variantus, pabrėžiu – prieinamus tarptautiniu mastu, kurie atitinka pačius aukščiausius Švedijos reikalavimus“, – teigia Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
