Seimas iš naujo svarstys prezidento vetuotą Klaipėdos jūrų uosto įstatymą, sukuriantį galimybę į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jei tai neprieštarautų nacionaliniam saugumui. Prezidentūra teigia, kad Seimas galėtų inicijuoti diskusijas dėl Konstitucijos keitimo. Dabar ji draudžia Lietuvos teritorijoje masinio naikinimo ginklus.
Kad į Klaipėdos uostą galėtų atplaukti laivas, kuriame būtų branduolinis ginklas arba tame laive veiktų branduolinis reaktorius, reikia teisės aktų pakeitimų. Seimas ketino suteikti tokią galimybę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, tačiau prezidentas vetavo. Paskelbė – to neleidžia Konstitucija. Bet pasiūlė pradėti diskusijas. Esą Konstitucijos pakeitimas galėtų kur kas aiškiau apibrėžti ir tai, kaip veiktų branduolinis atgrasymas.
„Čia ne tik kalba eina apie Prancūzijos branduolinį skėtį, bet ir apie NATO branduolinę politiką, kurioje galimi tam tikri pokyčiai. Tokiu atveju mes turime pradėti diskusiją šituo klausimu, ar viskas tvarkoj, ar mes čia nebūsime, kaip čia pasakyti, nustumti į antrarūšių narių pusę“, – sako prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
Konstitucijos 137-asis straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Po prezidento veto Seimas imasi įstatymą taisyti. Seimo pirmininkas pritaria ir sako, reikia aiškumo dėl branduolinio atgrasymo.
